Beveik prieš metus filmų festivalyje „Fantastic Fest“ pirmieji siaubo trilerį „Naktis su žudiku“ pamatę žmonės liko be žado. Paprašyti kūrėjų, žiūrovai prisižadėjo neatskleisti nė menkiausių siužeto detalių. Panašu, kad susitarimo laikomasi: praėjo beveik metai, o apie filmą nekalba nei jį matę eiliniai žiūrovai, nei kritikai. Bet visi sutaria, kad tokių siužeto posūkių kine dar nėra regėję, o detalių atskleidimas sugadintų neprilygstamą įspūdį ir malonumą.
Kol kas aišku tik tiek, kad filmas prasideda kaip dviejų žmonių pasimatymas. Jiems bendraujant, malonus vienos nakties nuotykis pamažu virsta šiurpiu pelės ir katės žaidimu, ir istorija virsta tik suaugusiam žiūrovui skirtu maksimaliai įtemptu pasakojimu apie vieną dieną (ir naktį) iš serijinio žudiko gyvenimo.
Replika po replikos, veiksmas po veiksmo – ir iš pusiausvyros išvestas, savikontrolę praradęs žudikas praranda paskutinius žmogiškumo likučius. Jo kelią žymi tik kraujas, stingstantys kūnai ir siaubas. Ar jam pavyks nužudyti pagrindinę savo auką? – tą, su kuria taip maloniai prasidėjo diena?